Sužinokite Savo Angelo Skaičių

Moterys nori, kad su jomis būtų elgiamasi kaip į lygias, tad kodėl mes skundžiamės, kai tai nutinka?

Pastaraisiais metais daug kalbama apie lyčių lygybę ir tai, kaip moterys dažnai traktuojamos kaip antros klasės piliečiai. Ir nors tiesa, kad iki tikrosios lygybės dar reikia nueiti ilgą kelią, taip pat svarbu atsiminti, kad viskas pamažu, bet užtikrintai gerėja. Tai kodėl, kai su moterimis pagaliau elgiamasi kaip su lygiomis, skundžiamės mes? Ar taip yra todėl, kad buvome įpratę manyti, kad esame kažkaip prastesni už vyrus? O gal todėl, kad nesame įpratę, kad su mumis būtų elgiamasi kaip su lygiais? Kad ir kokia būtų priežastis, laikas mums pradėti pripažinti, kad lygybė yra kažkas, ką reikia švęsti, o ne skųstis. Juk ne dėl to mes visą laiką kovojome?


Kol moterys vis dar uždirba tik 79% to, ką uždirba vyrai, už vienodą darbą, lyčių nelygybės problema neišnyksta. Norime, kad būtų nutraukta diskriminacija dėl lyties ir kad su mumis būtų elgiamasi teisingai, kaip su vyrais. Bet jei taip yra, kodėl mes vis dar tikimės „privalumų“, kurie ateina su moterimi? Jei tikrai norėtume būti laikomi lygiaverčiais, šie dalykai nebūtų tiesa.

Mes darome veidą, kai vaikinas neišleidžia mūsų iš lifto prieš jį.

Žinoma, darome veidą jam už nugaros, kad jis nesuprastų, koks tai buvo kvailas judesys, bet vis tiek dėl to jaučiamės šiek tiek geriau. Mes norime savo lygybės ir visko, bet taip pat norime, kad vaikinai vis tiek darytų tokius dalykus, kaip užlaikytų mums duris ir apskritai būtų džentelmenai.

Mes tikimės, kad vyrai išneš šiukšles, bet nekenčiame, kai tikisi, kad pagaminsime vakarienę.

Šiukšles ir kitus tradiciškai „vyriškus“ darbus paliekame vaikinams. Bet kai jie grįžta iš darbo ir tikisi, kad vakarienė bus pagaminta, nors mes ką tik grįžome iš darbo, mes išeiname iš velnių. Tai tarsi liepimas mums eiti į virtuvę ir pagaminti jiems sumuštinį. Seksistas, tiesa? Bet tada, jei jie paprašys mūsų išvežti šiukšles, mes darome dar vieną veidą, nes kas po velnių? Tai jų darbas, nes jie yra vyrai. O palauk.

Mes nesilankome baruose ar klubuose, kur žinome, kad nėra galimybės gauti nemokamų gėrimų.

Kai randame vietą su mielu barmenu, kuris mums duoda daiktus nemokamai vien todėl, kad esame vienodai mielos moterys, mes linkę grįžti atgal. Kita vertus, vietos, kurios nepripažins mūsų mielumo, mums yra mirusios. Mums tiesiog patinka visi nemokami daiktai, kuriuos gauname, o kartais, drįsčiau pasakyti, net tikimės gauti daiktus nemokamai. Vaikinai niekada to nesupranta. Tikiuosi, kad prisiminsite tai kitą kartą, kai barmenas „pamirš“ pridėti tą margaritą į jūsų skirtuką.


Niekada neitume į antrą pasimatymą su vaikinu, kuris nemokėjo už vakarienę arba pasiūlė eiti olandiškai.

Nes tai tiesiog nepateisinama. Kur jo manieros? Ar jis nesuvokia, kad yra įpareigotas mokėti už viską tik todėl, kad yra bičiulis? Bet palaukite, jei moterys nori, kad su jomis būtų elgiamasi kaip su lygiavertėmis, tuomet atrodo, kad tai būtų geriausias pasirinkimas, tiesa? Nagi, nė vienas iš mūsų to nesutiksime. Mes tiesiog pasakysime visiems savo draugams, kad jis yra šykštus dušas.

Džiaugiamės, kai vaikinai pasiūlo mums padėti atlikti tai, kas reikalauja fizinio darbo.

Retai pamatysite vaikiną, kuris klausia kito bičiulio, ar jam reikia pagalbos nešti dėžę viršuje į savo butą arba sustojantį kelyje, kad padėtų jam pakeisti padangą. Tai tiesiog neįvyksta. Tačiau, kaip moterys, tikimės, kad vyrai padės, kai pamatys, kad moteriai reikia pagalbos. Juk negalima paneigti fakto, kad jie fiziškai daug stipresni už mus. Taigi, kai mums akivaizdžiai sunku nunešti savo didžiulį skalbinių maišą į valytojus, o vaikinas praeina pro mus nieko nesakęs, mes tylėdami jį vadiname niekšeliu, nors jis elgiasi su mumis kaip su lygiais.


>